Nušvitimai

 

Sako, atgyveno kraujo putos.

Sako, atgyveno pranašai.

Sako, kad ir eilės jau subūtos, .

Šit išminčiai skelbia mums viešai.

KAS TAI YRA? Dar vienas rožėmis margintas skelbimas pranešė apie neeilinę ekstrasencę, sugebančią daryti viską – nuimti prakeiksmus, nustatyti praeitį bei ateitį pagal Akašos kronikas ir burti įdomiais daiktų rinkiniais. Ir jums pasiūlymas pasirodė labai viliojantis, todėl iš taupyklės – kiaulės iškrapštę santaupas „neatidėliotinam reikalui“, jūs skubiai nėrėte į likimo siųstą pagundą. Bet ar verta tuo tikėti? Ar verta į šią pagundą investuoti savo laiką, pinigus ir viltis?

                 AR VERTA TUO TIKĖTI? Dažnai tokie saldžiai skambantys pasiūlymai būna melagingi. Beviltiška tikėtis, kad po apsilankymo pas tariamą būrėją, susitvarkys tavo gyvenimas, vyras paliks meilužę, tave paaukštins pareigose ir išsispręs tavo problemos. Tokių būrėjų tikroji gudrybė  yra įtaiga, jos įteigia žmogui tai, ką jis  nori žinoti ir jokios magijos čia nėra. Bet šiuo atveju jums daug labiau padėtų psichologai. Burtai ir magija nėra moksliškai patvirtinta ir dar niekas neįrodė, kad tai iš tiesų egzistuoja. Jei tai išties egzistuotų tokie gamtos tuo apdovanoti žmonės imtų tuo piktnaudžiauti ir tikrai nebe užsidirbinėtų tokiais geranoriškais būdais.Būkime atsargūs ir neleiskime sau dumti akių...

                   KIEK TAI KAINUOJA?Visa tai kainuoja ne tik krūvas pinigų,bet ir jūsų nervus,sudužusias viltis ir laiką,kurio neatpirks jokie pinigai.Tokie tariami būrėjai dažniausiai tik stengiasi kaip galima daugiau prasimanyti pinigų.Tikriausiai po šimtus kainavusio seanso jie pareikš,kad jums padėti gali tik dar vienas seansas,o poto dar vienas ir dar...Žinoma ir jų kaina kas kart žymiai šoktelės.Verčiau tuos pinigus investuokite į apsilankymą pas psichologą, kuris jums tikrai labiau padės ir atsieis žymiai pigiau. Taigi nemėtikite pinigų į balą....

                  AR ĮDOMUS RYTOJUS, JEIGU JĮ JAU ŽINAI? Pagalvokime koks gyvenimas taptų nuobodus jei žinotumėm kas mūsų laukia, jei kiekvieną sunkumą lengviausiai galėtumėm išspręsti burtais... Tada gyvenimas netektų prasmės. Gyventi  taptu labai lengva ir nuobodu. Gal kartais sunkumai ir labai gniuždo, bet turime patys išmokti juos spręsti, nuo to tapsime tik stipresni ir atsparesni jiems, o gyvenimas tik įdomesnis ir įvairesnis.Nepamirškime, kad kiekvienas esame savo likimo kalvis.

                  IŠVADOS: Mieli burtininkai, jei ir toliau prie atlyginimo prisidursite tokiu būdu, nenustebkite, kai vieną giedrą dieną į jūsų duris pasibels ponai iš mokesčių inspekcijos ir užkurs tokią ugnį, kad net burtų knygos dulkės.

Linasėja helovyno žvaidė

Aš tikrai ne kartą svajojau tapti žvaigžde ir tikrai nemeluosiu, kad to nebuvo – vistiek nepatikėsite. Ir kartą net buvau pagarsėjusi, tai vos nepasibaigė žvaigždžių liga. Taigi aš noriu  papasakoti jums istorija, kur iš paprastos mokinukės aš virtau helovyno žvaigžde...

Artėjo taip ilgai visų lauktas helovynas. Kadangi ši šventė neužmirštama ir mūsų klasėje, visi nusprendėme rengti išskirtinį crazy žiburėlį. Kad būtų dar įdomiau, visi pasiskirstėme grupelėmis ir grupelės turėjo pristatyti kažką originalaus. Aš nusprendžiau bendradarbiauti su sese, kadangi mokomės vienoje klasėje, ir tikrai neapsirikau. Iki helovyno liko visai nedaug laiko, taigi pasiruošti turėjome tik savaitę. Klasėje visada užėmėme pilkų pelyčių poziciją, niekas iš mūsų nieko gero nesitikėjo, dar blogiau klasiokai netgi dažnai mūsų nepastebėdavo arba nuvertindavo. Taigi su sese nusprendėme šį kart tikrai juos priblokšti. Įjungėme savo vandenių genialumą, bei iš siaubo filmų įgytą patirtį ir pranokome klasės lūkesčius. Ir pagaliau išaušo  helovyno vakaras.

Aklinoje klasės tamsoje pasigirsta ironiškas, bauginantis balsas: „Sveiki! Nutraukiame visas televizijos laidas....“. Pajuntu kaip klasė nuščiūva ir net krūpteli. Iš bauginančios tamsos išnyra juodai apsitaisęs šešėlis, iš pirmo žvilgsnio pagalvotum visai nieko vyrukas, tik vėliau visi supranta, kad tai užsimaskavus aš. Pro tamsintus akinius abejingu žvilgsniu nužvelgiu klasę. Šou prasideda! Atsisėdu kieta, vyriška poza. Pradedu pasakoti šiurpą keliančias istorijas, surinktas iš geriausių siaubo filmų ir savo košmarų scenarijų. Visi prikaustyti, beliko istorijas vainikuoti liudininkais ir garso įrašais. Pro duris įžengia užsimaskavus mano sesuo. Ji isterikės balsu ima šaukti, kaip vos  išgyveno po siaubingo šmėklų antpuolio rūsyje. Aš įjungiu garso įrašą: triukšmas, klyksmai, bauginantis juokas. Sesuo trumpam pasitraukia iš eterio, kol pasirodo kaip naujas liudininkas, senyvas ponas su vešliais ūsiukais, pasakojantis apie kirmėlių už atakuotą namą helovyno naktį... Ir staiga viskas griūna, klasėje pasigirsta juokas, aš pažvelgiu į sese, o ten popieriniai ūsiukai klepteli nuo jos burnos. Ji bando juos prisiklijuoti, o jie ir vėl griūna. Netekusios vilties imame improvizuoti, sakydamos, jog liudininkas maskuojasi nuo jį persekiojančių šmėklų. Klasė istorija patiki, o gera juoko dozė jiems netgi labai patiko. Liudininkai savo darbą atliko gerai, o man teliko ištarti: „Iki kito pasimatymo. Pasimatysime kitą helovyno naktį“. Aš dingstu tamsoje ir po minutės tylos pasigirsta nesiliaunančios ovacijos.

Po pasirodymo visą vakarą su sese vaikščiojome kaip povės, visi žarstė komplimentus ir neslėpė susižavėjimo. O mes pasikėlusia intonacija kaip užsuktos atsakinėdavom: „Na ką jūs, galėjom ir geriau“. Pasijutome esančios klasės žvaigždės, tą vakarą tokios ir buvome. Tačiau kitą rytą visi vėl užsikrovė eiliniais darbais, o mes iš helovyno karalienių tapome pilkomis pelytėmis. Niekas apie mus neužsiminė nė žodeliu. Taip baigėsi mūsų vienadienis populiarumas ir mes pasinėrėme į pilką savo kasdienybę be žvaigždžių ir aplodismentų.

IŠVADA: tokia jau ta žvaigždžių liga, užpuola netikėtai, greitai ja susergi, pakilėja iki dangaus ir kai mažiausiai to tikiesi teškia tave į žemę. Šlovė ir populiarumas yra laikinas dalykas, tad dėl jos neverta pamesti galvos ir pamiršti tokių ilgaamžių dalykų kaip žmogiškumas, paprastumas ir kuklumas. Štai jums ir moralas.

Pasirašo Linasėja ;*